2019 Kov 20

                                                       PRANEŠIMAS

 

               DĖL PAFF VISUOTINIO ATASKAITINIO NARIŲ SUSIRINKIMO

 

                                                    Panevėžys 2019-03-19    Nr. SR – 07

 

2019 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienis) 17.30 val. Panevėžio apskrities futbolo federacijos (toliau – PAFF) Valdybos sprendimu šaukiamas Visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas.

Susirinkimo vieta: Viešbutis “Smėlynė”, Smėlynės  gt. 3, Panevėžys.

 

Darbotvarkė:

 

  1. PAFF prezidento kreipimasis.
  2. Pranešimas, kad susirinkimas sušauktas ir vykdomas vadovaujantis PAFF įstatais.
  3. PAFF Visuotinio ataskaitinio susirinkimo skaičiavimo komisijos rinkimas ir tvirtinimas.
  4. PAFF Visuotinio ataskaitinio susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas.
  5. PAFF Visuotinio ataskaitinio susirinkimo sekretoriaus rinkimas ir tvirtinimas.
  6. PAFF prezidento ataskaita už 2018 metus.
  7. PAFF finansinė ataskaita už 2018 metus.
  8. PAFF vykdytos veiklos už 2018 m. pristatymas.
  9. Kiti klausimai.

 

 
   


  Panevėžio apskrities futbolo federacijos prezidentas                                             Darius Butkus

2019 Kov 11

Jonavos sporto arenoje po permainingos finalo kovos paaiškėjo naujosios LMFA Lietuvos moterų futsal čempionato nugalėtojos. Aukso medalius iškovojo Panevėžio komanda, kurios gretose „hetriką“ pelnė Karilė Liužinaitė.

Varžybų diena prasidėjo nuo įtemptų rungtynių dėl 3-ios vietos. Jose varžėsi Vilniaus FM ir „SC-Ukmergė“ komandos ir nugalėtoją nulėmė vienintelis įvartis, kurį pelnė vartininkė. 29 minutę baudinį realizavo Meda Šeškutė, o Vilniaus FM išsaugojo persvarą 1:0 iki rungtynių pabaigos.

FA „Panevėžys“-FK „Panevėžys“-PRSSG ekipa bei titulą gynusios Vilniaus MFA „Žalgirio“ žaidėjos finale pademontravo ne ką atkaklesnę kovą. Vilnietės išsiveržė į priekį po Anikos Kyžaitės įvarčio 13 minutę. Karilė Liužinaitė pirmo kėlinio pabaigoje (16, 18 min.) persvėrė rezultatą – 2:1.

Antroje rungtynių pusėje įvarčiais džiaugėsi aukštaitės. Manfreda Bartusevičiūtė 33 minutę padidino atotrūkį, o Karilė Liužinaitė 38 min. užfiksavo galutinį dvikovos rezultatą – 4:1. Panevėžietės pirmąkart savo komandos istorijoje iškėlė Lietuvos salės futbolo čempionių taurę.

„Sezono pradžioje nesitikėjome, kad žengsime taip toli, bet mes labai stengėmės ir treniravomės bei šiandien pasiekėme trokštamą titulą. Prieš finalą kažkiek jaudinomės, bet mes sau pasakėme, kad galime įveikti „Žalgirį“. Dabar labai džiaugiamės triumfu, tai neapsakomas jausmas“, – prisipažino čempionių kapitonė Marija Galkina.

Komandų žaidėjos buvo apdovanotos LMFA ir kompanijos „Hummel“ įsteigtais prizais, kuriuos įteikė LMFA prezidentas Artūras Krukis ir Ingrida Siliūnienė.

Geriausios čempionato vartininkės prizas įteiktas panevėžietei Aušrai Klevečkaitei, gynėjos – „Žalgirio“ kapitonei Laurai Ruzgutei, puolėjos – Vilniaus FM atstovei Loretai Rogačiovai. Rezultatyviausia sezono žaidėja tapo 19 įvarčių įmušusi Gabija Valiukevičiūtė iš Kauno SM „Tauro“.

Komandos geriausių žaidėjų nominacijas pelnė Karilė Liužinaitė, Ugnė Lazdauskaitė, Meda Šeškutė ir Gabija Toropovaitė.

 

https://lff.lt/news/5723/panevezietes-pirmakart-triumfavo-lietuvos-futsal-cempionate/

2019 Vas 26

Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus kiemo vaikus pradėjęs treniruoti suvirintojas ne tik tapo profesionaliu treneriu, bet šiuo metu yra subūręs per 60 jaunųjų futbolininkų. Kai pasvalietį futbolo trenerį Vidą Kazlauską pakirto sunki liga, skaudžiausia jam buvo palikti treniruojamus vaikus. Tuomet tėvui į pagalbą atėjo jo sūnus Šarūnas.

 

Namas – nuo pamatų, vaikai – nuo mažų dienų

Kai Pasvalio sporto mokykloje su tėvu ir sūnumi Kazlauskais susitikau pokalbio, pirmiausia abu treneriai pasidžiaugė, kad jų septynmečiai auklėtiniai išvakarėse Futbolo centro taurės turnyre iškovojo pirmą vietą.

Treneriai gali būti patenkinti ir tuo, kad jų pastangos ugdant mažuosius čempionus atsiperka su kaupu. Jaunieji pasvaliečiai iš kiekvieno čempionato grįžta su įvairių spalvų medaliais.

V.Kazlauskas tvirtino, kad jam labai įstrigo popiežiaus posakis, jog namas statomas nuo pamatų, o vaikai ugdomi nuo mažų dienų. Todėl jis su sūnumi vaikus sportuoti moko nuo pat mažens. Sunkiausias darbas tenka Š.Kazlauskui, mat pas jauną, dar savo šeimos nesukūrusį 28 metų trenerį kamuolį spardo vaikai nuo 4 metų. Su jais bendrauti – tikras iššūkis.

Net ir nosį nušluosto

„Darbas su mažiukais reikalauja labai daug kantrybės. Vaikai turi pamilti futbolą ir norėti lankyti treniruotes, todėl nieku gyvu negalima ant jų rėkti ar pakeltu tonu kalbėti. Kadangi žaidžiant visko nutinka, tai vaikus tenka ir guosti, ir batraiščius surišti, ir nosį nušluostyti. Kartais aikštelėje tenka būti ne tik treneriu, bet ir aukle“, – darbo subtilumais dalijosi treneris.

Jau ūgtelėjusius auklėtinius Šarūnas perduoda tėvo globon. Sunku patikėti, bet treneriai dirba beveik be jokio atlygio. Kad vaikai neslampinėtų gatvėmis ir ištisomis valandomis nesėdėtų prie kompiuterio, V.Kazlauskas ryžosi visą atsakomybę prisiimti sau ir įkūrė viešąją įstaigą Futbolo centras.

Treniruotės nemokamos

Rajono savivaldybė centrui metams skiria apie 5 tūkstančius eurų. Kadangi treniruotės yra nemokamos, treneriams nuolat tenka ieškoti rėmėjų. Šiuo metu Kazlauskai treniruoja per 60 jaunųjų futbolininkų, džiaugiasi, kad kamuolį spardo ir viena mergaitė.

Š.Kazlausko paklausus, kodėl jis Pasvalyje renka pinigų trupinius ir nevažiuoja kitur ieškoti geriau apmokamo darbo, vyras tik nusijuokia.

„Jei visi išlėks iš provincijos, kas tada užsiims su mažaisiais čempionais, kas juos treniruos? Vaikai juk nekalti, kad vietos valdžia juos pamiršo ir prioritetus mato kitose sporto šakose. Žaisdamas futbolą apkeliavau nemažai Europos, dabar atėjo laikas duoklę atiduoti Pasvaliui“, – paaiškino jaunuolis.

Jau gimė spardydamas kamuolį

Nuo mažų dienų kamuolį spardantis Š.Kazlauskas išties yra profesionalus futbolininkas.

Pasvalyje baigęs 8 klases, jis išvyko mokytis į Šiaulių futbolo akademiją, paskui studijavo Šiaulių universitete.

Pasvalietis žaidė Lietuvos jaunių komandoje, po mokslų karjerą tęsė Norvegijos, Estijos ir Latvijos futbolo klubuose.

Jaunas vyras nesigaili, kad norėjo visur suspėti: dar besimokydamas Pasvalyje jis rasdavo laiko net kelerius metus lankyti pramoginių šokių treniruotes. Pramoginiai šokiai dabar juk irgi priskiriami prie sporto.

Šarūnas juokėsi, kad jis jau gimė spardydamas kamuolį. Nuo vaikystės futbolo liga „užsikrėtęs“ jo tėvas V.Kazlauskas sūnų į visas varžybas veždavosi nuo trejų metų.

Sutapimas, kad tėvas futbolininko karjerą pradėjo Pakruojo „Kruojos“ komandoje, dabar šiame pavadinimą pakeitusiame klube žaidžia ir Šarūnas.

Karjerą pradėjo treniruodamas kiemo vaikus

V.Kazlauskas prisipažino, kad gyventi į Pasvalį atvyko ir profesionaliu futbolo treneriu tapo visai atsitiktinai.

Po vienų varžybų, kai futbolo aikštelėje rungėsi Pasvalio ir Pakruojo komandos, susitikimą stebėjo tuometis aukštas valdžios atstovas – Pasvalio vykdomojo komiteto pirmininkas.

Jam aiškiai labai patiko puikiai žaidžiantis Pakruojo komandos atstovas V.Kazlauskas.

Išgirdęs, kad V.Kazlausko sutuoktinė kilusi iš Pasvalio, jis pradėjo vyrą kalbinti pereiti žaisti į jo vadovaujamo rajono komandą.

Nedaug pasispyriojęs jaunas futbolininkas su šeima persikraustė į žmonos tėviškę.

Kiemo vaikai prašydavo pamokyti žaisti

Iš pradžių jis įsidarbino Pasvalio melioracijos įmonėje suvirintoju, paskui – perėjo dirbti į sūrinę.

„Gyvenom bendrabutyje. Kai Šarūnas paaugo, kiemo vaikai pradėjo prašyti išmokyti juos žaisti futbolą. Laisvalaikiu ir ėmiausi nelegalaus trenerio darbo. Šiltuoju metų laiku treniruotės vykdavo mokyklos stadione, o žiemą – ilsėdavomės“, – prisiminė pašnekovas.

Kaip dabar jis pamena tą momentą, kai sulaukė kvietimo dirbti treneriu.

Sūrinėje kažką virinant priėjo baro viršininkas ir pranešė, kad skambina Švietimo skyriaus vedėjas. „Labai nustebau, kai atsiliepęs telefonu išgirdau pasiūlymą savo hobį paversti darbu“, – atskleidė patyręs jaunųjų futbolininkų ugdytojas.

Dukra irgi subūrė savo komandą

Treneris atsiminė, kad tuomet nelabai buvo kreipiama dėmesio į išsilavinimą. Tačiau jis atsakingai ėmėsi naujo darbo ir pradėjo studijuoti Šiaulių universitete.

Šarūnas nuo mažų dienų sekė tėvo pėdomis. O vyresnę jo seserį Simoną įkalbinti pamėgti futbolą buvo nelengva. Tačiau matydama tėčio ir brolio užsidegimą mergaitė subūrė bendraminčių draugių komandą ir dvejus metus spardė kamuolį.

Vėliau merginos patraukė į panelėms įdomesnius užsiėmimus.

Liga neužkirto kelio mėgstamam darbui

V.Kazlauskas neslėpė, kad prieš keletą metų jį užklupo negailestinga liga. Tuomet sūnus ir tapo didžiausia jo atrama.

„Užgirdus diagnozę ir silpstant jėgoms, galvojau ne tik apie save. Mintys sukosi ir apie vaikus, kuriuos treniravau. Jie jau buvo pamėgę futbolą ir gaila buvo sudaužyti jų svajones. Pagalbos ranką ištiesė Šarūnas. Jis ne tik pasisiūlė perimti mano auklėtinius, bet ir rūpinosi manimi. Džiaugiuosi, kad abiem savo vaikams esu ne tik tėvas, bet ir draugas. Mus sieja labai stiprus ryšys“, – sunkiausią gyvenimo tarpsnį prisiminė V.Kazlauskas.

Optimizmu trykštantis treneris prisipažino, kad dar labai trokšta futbolo aikštelėje kamuolį paspardyti su anūkais. Vyras viliasi, kad jų jam padovanos sūnus.

http://panskliautas.lt/sunki-liga-tik-sutvirtino-tevo-ir-sunaus-vienybe-nuotraukos?fbclid=IwAR1204eiAXqv2quP2MPu9OeN17eSCz23cAUBjE4O91d_SaQZnIFxsTYeQL0