2019 M. PAFF 8x8 čempionatas

Poz.
Komanda
Sužaista Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Skirtumas Taškai
1 Panevėžio seniūnijos SK "Atomas" 6 6 0 0 40 - 11 18
2 SC "Baltic - Flora Expres" 5 4 0 1 22 - 14 12
3 FK "Fokusas" 5 3 2 0 16 - 7 11
4 FK "2000" 5 3 0 2 19 - 12 9
5 FK "Širvena" 6 2 0 4 16 - 19 6
6 FK Ekrano senjorai 5 2 0 3 10 - 15 6
7 SK "Stop" 6 2 0 4 16 - 21 6
8 FK "Rokiškis" 5 2 0 3 11 - 16 6
9 FK "Uliūnai" 5 0 1 4 8 - 19 1
10 "Autosmilga" 4 0 1 3 6 - 30 1
2019 Lie 15

Futbolo akademija "Panevėžys" tradiciškai kiekvienais metais rengia nemokamą vasaros futbolo stovyklą "Sugrąžinkime vaikus į stadionus". Taip ir šiemet stovykla įgauna pagreitį.
Kiekvieną darbo dienos rytą nuo 9.30 val. Iki 12.00 val. Futbolo akademijos stadione, adresu: Smėlynės 2b, miesto ir rajono vaikai (berniukai ir mergaitės) gali atvykti ir sportiškai, linksmai praleisti laiką su futbolo kamuoliu.
Futbolo paslapčių ir stovyklaujačius prižiūri Futbolo akademijos treneriai, kurie stovykloje keičiasi kas savaitę.
Visus norinčius kviečiame prisungti prie sovyklaujančių ir aktyviai dalyvauti.

2019 Lie 10

Niekam nekelia abejonių, kad Lietuva – krepšinio šalis. Išlepinti ne vienos istorinės pergalės, mes prilipę prie televizorių ekranų ar gyvai stebime visas svarbias krepšinio varžybas, o vaikai nuo mažens svajoja būti krepšininkais. Tačiau ką daryti tiems, kurie neturi duomenų krepšiniui, bet nori sportuoti? Apsidairykime: Lietuvoje vis dar gyvuoja ir kita smagi komandinė sporto šaka – futbolas. Apie futbolo perspektyvas, ypač šalies regionuose, kalbamės su Biržų miesto futbolo klubo vadovu Vytautu Stanulevičiumi.

Biržuose futbolas gyvuoja jau daugiau kaip 70 metų Pasak V.Stanulevičiaus, futbolas Biržuose gyvuoja nuo 1948 m. „Klubas turėjo daug pavadinimų. Vis dėlto išskirčiau du laikotarpius kada klubas dalyvavo du sezonus Lietuvos pirmoje lygoje ir LFF (Lietuvos futbolo federacijos) II lygoje, Vakarų zonoje (jo pavadinimas tada buvo Biržų „Medis“). Klubas „Širvėna“ oficialiai įregistruotas 1994 m. Per paskutinius 8 metus, dalyvaudamas LFF II lygoje, Biržų futbolininkai ne vieną sezoną buvo nugalėtojai ir prizininkai. Šiuo metu klubas dalyvauja Panevėžio apskrities futbolo pirmenybėse“, – klubo pasiekimais džiaugėsi jo vadovas. Tačiau dalyvavimas profesionaliame sporte, varžybose – viena klubo veiklos pusė. Kita, gerokai mažiau matoma jo pusė yra ta, kad klubas rūpinasi jaunųjų futbolininkų ugdymu.

„Šiuo metu dviejų amžiaus grupių (gimę 2008–2009 ir 2006–2007 m.) vaikai žaidžia Lietuvos futbolo pirmenybėse 7x7. Komandos priklauso Biržų kultūros ir sporto centrui, o klubas turi su centru pasirašęs bendradarbiavimo sutartį. Du gabiausi jaunieji futbolininkai (2009 ir 2006 m.g) atstovauja „Panevėžio FA“. Taip pat klubo išugdyti futbolininkai žaidžia LFF A lygoje (1) ir LFF pirmoje lygoje (2). Kiti jaunieji futbolininkai atstovauja suaugusiųjų komandą“, – vardijo V.Stanulevičius.

Sporto šaka išgyvena krizę? Paklaustas, kokią vietą Lietuvoje užima futbolas ir kaip keičiasi jo populiarumo tendencijos, pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvos futbolas, deja, šiuo metu išgyvena krizę. „Ar ji gilės, kol kas nėra aišku. Įkurta Nacionalinė futbolo akademija apčiuopiamų vaisių nedavė. Net neturime normalaus stadiono. Argi tai normalu? Taigi, mano manymu, tendencijos – ne kokios. Bet reikia tikėtis, kad situacija pamažu keisis į gerąją pusę“, – svarstė V.Stanulevičius. Žinia, bet koks sportas nėra tik pasiekimai, rekordai, medaliai ir apdovanojimai. Varžybos yra svarbi jo dalis, parodanti, kokią pažangą pavyko padaryti, tačiau norint, kad ta pažanga būtų, sportas turi tapti žmogaus gyvenimo dalimi ir savo ruožtu turi didžiulį poveikį asmenybei.

Būtent tokį suvokimą V.Stanulevičius stengiasi įdiegti mokytis žaisti futbolo į klubą ateinantiems vaikams. Kai vaikas pamilsta futbolą, apie šį jo pomėgį ima suktis jo gyvenimas, ima formuotis noras kryptingai siekti tikslo ir atkrenta daugybė dalykų, pagaliau nebelieka laiko, o tuo pačiu ir pavojaus, pasinerti į gatvės gyvenimą, kas ypač aktualu paauglystėje. „Norint tapti geru futbolininku, vaikas pirmiausia turi „degti“ futbolu, t. y. turėti tikslą tapti geru futbolininku ir palaipsniui jo siekti. Futbolas tiek vaikams, tiek jau suaugusiems, suteikia daug emocijų, malonaus adrenalino, grūdina žmogų, stiprina charakterio savybes. Pagaliau futbolas yra komandinis žaidimas, o tai reiškia, kad visi kartu stengiamės nugalėti ir pasidžiaugti pergale. Futbolo aikštėje labai svarbu pastebėti, suprasti vienas kitą, komunikuoti tarpusavyje. O visa tai ugdo bendravimo įgūdžius ir gyvenime, kasdienybėje“, – aiškino pašnekovas.

Sėkmei reikia daugiau sportininkų ir pinigų Paklaustas apie jo treniruojamos komandos ateities perspektyvas ir tikslus, V.Stanulevičius pakartojo, kad klubas dėl žaidėjų trūkumo šiuo metu žaidžia tik regionų lygoje. Mat šiuo metu „Širvėnoje“ žaidžia tik Biržuose išugdyti futbolininkai. Turint omenyje, kad Biržai yra mažas miestelis, turintis apie 10 tūkst. gyventojų, jau ir tai yra didžiulis pasiekimas. Visgi to negana. „Ateities planai – vėl dalyvauti LFF II lygoje. Komandos sėkmė priklauso nuo futbolininkų meistriškumo, o tai reiškia, kad jie turi daug treniruotis“, – šiuo klausimu nedaugžodžiavo pašnekovas. Taip pat klubo veikla neįmanoma be finansinės pagalbos. Varžybų mokestis, kelionės, dienpinigiai, apgyvendinimas ir pan. – visa tai kainuoja. Klubą remia Biržų rajono savivaldybė ir pagrindinės miestelio verslo įmonės, tarp kurių ir „Norfos“ labdaros fondas, taip pat privatūs rėmėjai, matantys prasmę palaikyti ir plėtoti futbolo sportą šalies regionuose. Paklaustas, kodėl jis pats pasirinko veiklą būtent šioje sporto šakoje, V.Stanulevičius tikino, kad su futbolu jis susijęs visą gyvenimą – jau daugybę metų treniruoja vaikus, ugdydamas Lietuvai jaunuosius futbolo profesionalus ir taip prisidėdamas, kad ši sporto šaka nenunyktų. „Futbolas yra mano hobis“, – taip jis įvardina savo ryšius su futbolu.


2019 Lie 09

Kovo 24 d. mirė futbolo genijus – Hendrikas Johannesas Cruijffas, labiau žinomas pasaulyje kaip Johanas Cruyffas (1947-2016). Ballon d’Or (Aukso kamuolį) 1971, 1973 ir 1974 m. laimėjęs olandų puolėjas buvo pramintas Olandų Meistru, darant užuominą į XVII a. olandų Aukso amžiaus tapytojus. Ar būta kokio nors ryšio tarp Johanneso Vermeerio ir Johanneso Cruyffo? Taip, būta.

Nenoriu rašyti in memoriam teksto didžiajam futbolo meistrui. Veikiau paklausiu – kas jis buvo ir ar toks futbolas, kokį jis kūrė, būtų įmanomas šiandien? Diego Maradona kartą buvo paprašytas apibūdinti visus didžiuosius futbolininkus. Apie Cruyffą jis pasakė, kad olandų meistrą visų pirma nusako neįtikėtinas kūno ir minties greitis – net nežinia, kas tapo didžiausia problema jo varžovams. Tai tiesa, bet ne visa. Olandų totalinis futbolas, nutrynęs ribas tarp gynėjo, saugo ir puolėjo, pakeitė mūsų erdvės suvokimą. Iki Rinuso Michelso naujosios futbolo filosofijos, kuri sukūrė ir „Ajax“, ir praėjusio šimtmečio aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Olandijos rinktinę, mes futbolo erdvę segmentavome ir matėme, ką veikia visų grandžių žaidėjai. Amplua dingimas ir galėjimas aikštėje tapti bet kuo futbolą pavertė spektakliu, meno kūriniu, kuriame niekas nežinojo, ko galima tikėtis iš bet kurio žaidėjo. Rinusas Michelsas triumfavo daug kartų su „Ajax“, bet 1974 m. akivaizdžiai stipriausia pasaulio futbolo komanda – Olandijos rinktinė – čempione netapo. Gal tai buvo vienintelė diena, kada olandams fatališkai nesisekė ir žaidimas jų neklausė.

O gal problema tapo ir pernelyg greitas įvartis? Cruyffas jau pirmąją finalinių rungtynių minutę kaip žaibas įsiveržė į vokiečių vartininko aikštelę, apėjęs kelis Vakarų Vokietijos rinktinės žaidėjus (įskaitant garsųjį Berti Vogtsą, pažadėjusį Cruyffą žūtbūt sulaikyti), ten buvo pargriautas ir Johanas Neeskensas realizavo 11 metrų baudinį. Gal nereikėjo to pernelyg greito įvarčio, kuris atpalaidavo nuostabiuosius oranžinius? Greičiausiai abejotinas buvo 11 metrų baudinys į olandų vartus, kurį įmušė Paulis Breitneris, bet tai jau istorija. Mano bičiuliai olandai man ne kartą yra sakę, jog tas pralaimėjimas tapo jų kartos trauma. Po to buvo sunku patikėti, kad olandai kada nors atsities. Vis dėlto jų didingos komandos liekanos – Robas Rensenbrinkas, Arie Haanas, Johnny Repas – 1978 m. vos nesukūrė stebuklo finale, kuriame paskutinę minutę Rensenbrinkas pataikė į virpstą. Jei jis būtų įmušęs įvartį, olandai būtų nugalėję čempionato šeimininkę Argentiną 2:1. Ir vėl istorija bei fortūna buvo ne olandų pusėje. Laimė ir sėkmė atsigręžė pagaliau į Olandiją 1988 m., kada išmušė totalinio futbolo filosofijos kūrėjo „Generolo“ Rinuso Michelso valanda. Olandijos rinktinė tapo Europos čempione ir atsirevanšavo Vokietijai, pusfinalyje nugalėjusi ją jos pačios aikštėje 2:1. Ko nepadarė Cruyffo legendinė „Ajax“ generacija, padarė kita „Ajax“ ir „PSV Eindhoven“ karta su Marco van Bastenu, Franku Rijkardu, Ruudu Gullitu, Janu Woutersu, Adri van Tiggelenu ir kitais. Kokia buvo didžiausia Cruyffo drama? Iš tikrųjų kūrybingi talentai retai tampa nugalėtojais – tiek moksle, tiek mene, tiek sporte. Jų veiksmų naujumas, lengvumas, nenuspėjamumas verčia kitus pasijusti nesaugiai ir net ne savo vietoje. Todėl akyse auga jų nekenčiančiųjų ratas. Ypač retai kūrybingi novatoriai laimi sporte, kur reikalinga ne tiek inteligencija ir kūryba, kiek žudikiškas kovotojo instinktas ir negalvojimas apie nieką, išskyrus pergalę. Jei jie vis dėlto laimi, vadinasi, jų kelyje pasitaikė juos tyliai pripažinę ir taip pat kūrybingi žmonės, kurie padarė viską, kad fortūna nesutrukdytų laimėti tikram kūrėjui.

Tai teisėjo palankumas tam, kurį galima diskvalifikuoti ar kurio įvarčio galima neįskaityti, bet galima visa tai interpretuoti ir talento naudai. Geriausias pavyzdys – Olandijos futbolo rinktinės pergalė 1988 m. Europos futbolo čempionate. Lemiamose atrankinėse grupės rungtynėse su Airija paskutinę minutę olandai, kuriems buvo būtina pergalė, pelnė keistą įvartį, kurį jų žaidėjas galva įmušė ne į varžovų vartus smūgiavęs, o veikiausiai norėjęs perduoti kamuolį. Prieš akimirką jo komandos draugas buvo pasyvioje nuošalėje. Tai buvo interpretacijos reikalas – teisėjas galėjo stabdyti rungtynes ir neįskaityti įvarčio, bet galėjo šito ir nedaryti, nes įvartį pelnė kitas žaidėjas, o pasyvioje nuošalėje atsidūręs jo komandos draugas jokios įtakos įvarčio gimimui nepadarė. Vienas švilpukas – ir nuostabiai žaidę olandai niekada nebūtų tapę Europos čempionais. Lygiai kaip pusfinalyje rungtynėse su Vokietija jiems buvo leista pelnyti įvartį iš 11 metrų baudinio, nors pražangos nebuvo – bet nebuvo jos ir tada, kai į olandų vartus buvo paskirtas 11 metrų baudinys. Tiesiog teisėjas suabejojo savo ankstesniu sprendimu ir todėl norėjo kosminio teisingumo. Jis ir įvyko. Ten, kur mes įtariame aklą likimą ar atsitiktinumą, slypi kažkieno slapta simpatija mums, spontaniškai gimęs, neįvardytas ir net maskuojamas mūsų pripažinimas. Tik tie, kurie apie nieką daugiau, išskyrus pergalę, negalvoja ir visiškai pamiršta save ir kitus, gali tapti čempionais. Tai neįmanoma aristokratiško ir kilnaus būdo žmogui. Kilniadvasis, filosofiškas ir žudikiško instinkto neturintis sportininkas neišvengiamai užkerta sau kelią laimėti. Su Cruyffu „Ajax“ ir olandai laimėjo viską, išskyrus pasaulio čempionato auksą. Britų žurnalistas ir futbolo istorikas Davidas Winneris, parašęs iki šiol nepranoktą knygą apie olandų futbolą „Puikieji oranžiniai: olandų futbolo neurotiškas genijus“ (2000), pirmasis pastebėjo, kad Cruyffo generacija sukūrė ne tik naują futbolo estetiką, bet ir jo etiką.

Simuliacijos ir „nardymas“ vartininko aikštelėje sulaukdavo tik olandų paniekos. Pergalė netapo savitiksliu – žaidimo grožis ir pranašumas prieš kitus, išlaikant savo unikalią individualybę, tapo didžiuoju tikslu. Pergalė iš 11 metrų baudinių serijos olandams kėlė pasidygėjimą. Tai buvo dorybės ir narsos triumfas prieš fortūną ir aklą atsitiktinumą, kaip pasakytų Renesanso mąstytojai. Tas pats Winneris palygino Cruyffo žaidimą su didžiaisiais olandų tapybos meistrais. Man juokingai ir trivialiai skamba olandų futbolo lyginimas su baletu ir choreografija, nes pastarųjų ir apskritai vaidybos gerokai daugiau Brazilijos ir Argentinos futbole (nestinga jų ir Pietų Europoje). Olandų genijus tapo futbolo menininku ir pavertė visą „Ajax“ ir Olandijos rinktinės žaidimą menu visai dėl kitų dalykų. Cruyffas meistriškai įvaldė ir struktūravo erdvę. Tai protingo ir erdviškai mąstančio kūno fenomenas – kamuolys skrieja 60 metrų ir krenta tiesiai ant kito žaidėjo kojos, nes pastarasis jau žinojo, kur jis turės bėgti. (Po Cruyffo eros tokį perdavimą aš mačiau tik kartą – tai įvyko 1998 m. pasaulio čempionate, kada olandai suvedė istorines sąskaitas su Argentina, nugalėdami ją didingo ir epinio grožio rungtynėse: Frankas de Boeras atliko būtent tokį perdavimą Dennisui Bergkampui, įmušusiam tobulo grožio pergalingą įvartį.)

Todėl netiesa, kad Cruyffo talento unikalumas slypėjo tik jo kūno greityje, spurto galioje, driblinge ir kamuolio valdymo technikoje. Jis mąstė už save ir kitus – ir mąstė greičiau už savo varžovus. Jo dėka komandos partneriai žinojo, kur bėgti ir kaip bus išdalinta erdvė. Jis ištraukdavo iš kitų geriausia, kas juose buvo – jo komanda įsisavindavo erdvę ir ja dalindavosi. Čia pagaliau ir susiduriame su Johano Cruyffo futbolo filosofija, apie kurią jis paliko daugybę sparnuotų frazių ir aforizmų. „Be kamuolio tu negali laimėti“, sakė jis. „Yra tik vienas kamuolys ir daugybė norinčių jį kontroliuoti“. „Susidraugauk su kamuoliu“. Būk su juo, kad jis pas tave sugrįžtų. Štai ypač svarbi jo mintis: „Greitis dažnai painiojamas su įžvalga. Kai aš pradedu anksčiau už kitus bėgti, tada aš atrodau greitesnis“. Sykiu jis nusakė pačią futbolo esmę: „Futbolas yra klaidų žaidimas. Kas mažiau klysta, tas ir laimi“. Nieko nėra nesvarbaus žaidime, pasak jo, nes „atsitiktinumas yra logiškas“. Ar futbolo genijus buvo religingas? Regis, ne. Štai dar viena šmaikšti jo frazė: „Aš nesu religingas. Ispanijoje visi 22 žaidėjai persižegnoja prieš išbėgdami į stadioną. Jei tai veiktų, visos rungtynės turėtų baigtis lygiosiomis“.

Cruyffo epocha buvo futbolo minties mokyklos, solidarumo, komandinės dvasios, kuriai save pajungdavo net ir toks genijus, kaip jis, epocha. Taip, futbolas buvo komercializuotas, bet tik ne tiek, kiek dabar, kada nebelieka futbolo rinktinių, įsipareigojusių žaidimo etikai ir estetikai – jos visos įsipareigoja tik pergalėms ir kontraktams. „Ajax“ ir tada ieškojo talentų visoje Europoje ir už jos ribų, nes geriausi pasaulyje vaikų treneriai garantavo klubo verslą. Kad ir kaip būtų, lemtinguosius 1971-1974 metus „Ajax“ beveik išlaikė savo nenugalimąją sudėtį – taip, Cruyffas 1973 m. pradėjo žaisti „Barcelonoje“, kurią vėliau sukūrė treniruodamas ir perduodamas jai totalinio futbolo stebuklą. Tikroji olandų paveldėtoja ir yra ne kuri kita komanda, o būtent „Barcelona“. „Ajax“ stebuklą pakartojo tik kartą, 1995-aisiais, kada šioji didi komanda vėl laimėjo Europos čempionų ir Tarpkontinentinę taures. Laimėjo, nes keletą metų išlaikė savo galingą sudėtį. Cruyffas pratęsė save kituose. Jo tikri paveldėtojai buvo Michelis Platini (vadinęs Cruyffą savo stabu), Marco van Bastenas ir net olandų amžinieji antagonistai vokiečiai – Cruyffu žavėjosi Jürgenas Klinsmannas. Kitaip tariant, Cruyffo mokyklos auklėtiniai ir jo simbolinio klubo nariai – visi, kas pasiekė protingos sielos ir protingo kūno dermę futbole, sykiu išsižadėdami simuliacijų ir pigios vaidybos aikštėje. Žinoma, lieka Cruyffo paslaptis. Galėjo būti tik vienas Johanas Cruyffas. Greičio ir proto sąjunga – sunkiai pasiekiamas dalykas. Sporte, kaip ir mene, protingos kalbos ir loginės operacijos negarantuoja aukštos klasės pasirodymo. Arba darai, arba kalbi. Cruyffas paneigė šią taisyklę. Jis turėjo kovos ir pergalės instinktą, jis buvo nesulaikomas, techniškas, protingas, žaidė nenusakomai gražų futbolą ir kūrė jį sau bei kitiems. Kitas stebuklas – jo nespardė ir netraumavo tiek, kiek būtų tai darę vėliau. Ypač dabar. Gal veikė ir jo didžiulis autoritetas (nors Pele nebuvo apsaugotas nuo brutalumo – jį 1966 m. pasaulio čempionate tiesiog atvirai medžiojo ir spardė, ypač Portugalijos rinktinės gynėjai). Johannesas Cruyffas buvo panašus į Johannesą Vermeerį ne tik erdvės kūrimu, bet ir tyliu viso gyvenimo režisavimu. Menas Vermeeriui tapo pavyzdžiu tikrovei, kuri pradėjo jį mėgdžioti. Futbolas tapo gyvenimo ir žmonių santykių kūrimo būdu Cruyffui. Jis atvėrė socialinių santykių panoramą ir kasdienybės grožį taip, kaip tai padarė didieji XVII a. olandų tapybos meistrai. Cruyffo dėka futbolo erdvėje norisi pabūti ne tam, kad pastaugtum su minia, o tam, kad suvoktum esmines gyvenimo pamokas, sykiu išgyvendamas estetiką ir etiką, paverstas veiksmu

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-genijaus-mirtis-500-603919?fbclid=IwAR10tUNwrUkN5sZEC72RmO9OLqUNkK8nWrpexOwWhFwds1VOO52vY3jmkA0&copied